Įvorės – nedidelės, bet itin svarbios hidraulinės sistemos dalys. Jos jungia judančius metalo elementus, sugeria smūgius ir apkrovas, o nuo jų priklauso visa sistemos geometrija, tikslumas ir stabilumas. Jei įvorės susidėvi – nusidėvi ir visas įrenginys.
Patyrę operatoriai dažniausiai pirmiausia pastebi vieną aiškų požymį: atsiranda klibėjimas. Tai signalas, kad įvorės jau nebeatlieka savo funkcijos.
Įvorės montuojamos ten, kur metalas sukasi, juda ar remiasi į kitą metalą. Net jei sąsaja tepiama, trintis neišvengiama – tepalas tik prailgina tarnavimo laiką, bet jo neatstoja.
Kai įvorės susidėvi, atsiranda mikrotarpeliai.
O kartu su jais:
laisvumas,
smūgiai,
garsai,
vibracija.
Iš pradžių klibėjimas būna nežymus, bet laikui bėgant jis išauga į rimtą problemą.
Klibėjimas nėra tik triukšmas. Tai grandininė reakcija, sukelianti antrinius gedimus:
Pradeda skilti arba trūkti metalinės ausys, kurios laiko kaiščius.
Strėlės, kaušai, žnyplės ir kitos detalės praranda tikslumą.
Didėja apkrovos kitiems mazgams, todėl jie dėvisi dar greičiau.
3D technologijas naudojantys ekskavatoriai praranda milimetrinį tikslumą, nes sistema nebegali nustatyti tikslios padėties.
Kiekvienas klibėjimas didina paklaidą, o operatorius turi kompensuoti rankiniu būdu – tai lėtina darbą ir didina nusidėvėjimą.
Trumpai: kur reikia tikslumo, ten negali būti jokio klibėjimo.
Nors įvorių susidėvėjimą lemia įvairūs veiksniai, numeris vienas visada tas pats: neteptos jungtys.
Kiekviena įvorė turi tepimo tašką. Jei jis neprižiūrimas, tepalo plėvelė dingsta ir metalas trinasi tiesiogiai į metalą. Iš čia ir prasideda spartus susidėvėjimas.
Dažniausi mitai, kuriuos girdime iš vairuotojų:
„Aš tepiau prieš kelis mėnesius – dar turi laikyti.“
„Tepalas dar juodas, reiškia, dar geras.“
„Mūsų technika dirba lengvai – dar pavaikys.“
Realybė kitokia.
Pavyzdys: Kranai, keliantys 10–15 krovinių per dieną, turėtų būti tepami maždaug kas 3 dienas. Kraštutiniu atveju – kartą per savaitę.
Tačiau praktikoje pasitaiko operatorių, kurie netepa pusę metų, o tada stebisi, kodėl strėlė kliba kaip „senas dviratis“.
Yra ta akimirka, kai spaudi mygtuką, o technika tyli kaip sekmadienio rytas. Jokio garso, jokio krustelėjimo, jokio „gyvybės ženklo“. Operatorius žiūri į pultelį taip, lyg šis būtų išdavęs. Ir čia svarbiausia – nepanikuoti. Dauguma tokių situacijų turi labai žemišką priežastį, tik reikia nueiti žingsnis po žingsnio, o ne iškart galvoti, kad „išėjo imtuvas“ ar „sudegė elektronika“.
Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – baterijos. Taip, vėl baterijos. Kai valdymas nereaguoja visiškai, labai dažnai tai reiškia, kad elementai mirę arba kontaktai nutrūkę. Patikrinti, įdėti kitas, patikrinti kontaktų švarą – tai trunka mažiau nei minutę ir išgelbsti pusę gedimų. Meistrai gali papasakoti dešimtis istorijų, kai didžiausi „gedimai“ buvo sutvarkyti už 2 eurus.
Jeigu baterijos geros, žiūrime, ar imtuvas apskritai gauna maitinimą. Kartais po remonto, vibracijos ar tiesiog neatsargaus judesio atsilaisvina laidas, suveikia saugiklis arba maitinimas dingsta dėl pačios technikos gedimo. Operatoriai dažnai to nepastebi, nes pultelį kaltinti – paprasčiau. Bet realybėje imtuvas be maitinimo yra lyg radijas be elektros: kad ir kiek spaudi – tylu.
Toliau verta įsitikinti, kad pultelis tikrai suporuotas su ta mašina, su kuria bandote dirbti. Skamba juokingai, bet objektuose, kur yra keli kranai ar kelios identiškos mašinos, tai nutinka dažniau nei norėtųsi. Turėjome atvejį, kai operatorius pusvalandį „gaudė“ signalą, o paaiškėjo, kad pultelis buvo susietas su kitu kranu 30 metrų toliau.
Antenos patikra taip pat būtina. Jei antena nulūžusi, atsilaisvinusi arba užsikimšusi purvu, imtuvas gali apskritai negauti signalo. Tai – mažas dalykas, bet be jo technika tampa „kurčia“.
Jeigu technika turi kelis valdymo kanalus, verta pabandyti perjungti į kitą. Kartais dingsta konkretus dažnis, ypač jei šalia yra daug radijo trukdžių: vartų automatikos, generatorių, kitų kranų valdymų ar pastatų konstrukcijų, kurios „užmuša“ signalą. Perjungus kanalą, nuotolinis valdymas gali vėl veikti kaip naujas.
Jeigu atlikote visus žingsnius – baterijos, kontaktai, imtuvo maitinimas, antena, valdymo kanalas – ir technika vis dar tyli, tuomet tai jau gali būti rimtesnis gedimas. Tokiu atveju geriau nesistengti „priversti veikti“ jėga, o sustabdyti darbą ir kviesti servisą. Nuotolinės sistemos nėra ta vieta, kur tinka eksperimentai. Viena neteisinga manipuliacija gali kainuoti ne tik remontą, bet ir saugumą.
Kaip mes dažnai kartojame: „Kol problema dar maža, ji pigi. Kai ją bandai įkalbėti veikti – ji tampa brangi.“
Kai nėra tepalo, dėvisi ne tik įvorės – greitai dyla ir kaiščiai. Kai susidėvėjimas tampa per didelis, nebeužtenka tiesiog pakeisti įvores – tenka restauruoti visą mazgą, o tai kainuoja gerokai daugiau.
Kai nėra tepalo, dėvisi ne tik įvorės – greitai dyla ir kaiščiai. Kai susidėvėjimas tampa per didelis, nebeužtenka tiesiog pakeisti įvores – tenka restauruoti visą mazgą, o tai kainuoja gerokai daugiau.
Viskas prasideda nuo tepimo.
Reguliariai suteptos jungtys tarnauja kelis kartus ilgiau.
Laiku pastebėtas klibėjimas – sutaupyti šimtai ar tūkstančiai eurų.
O ignoruojamos įvorės – tiesiausias kelias į kapitalinius strėlės ar važiuoklės remonto darbus.
Kaip sako meistrai:
„Mažiausios detalės nulemia didžiausią skirtumą – ar technika dirbs tiksliai, ar klibės nuo pirmo pakėlimo.“
Mūsų specialistai atlieka cilindrų, siurblių, žarnų ir vožtuvų diagnostiką bei remontą,
užtikrindami, kad jūsų technika vėl dirbtų pilnu pajėgumu.
+370 614 41112
info@hidrauta.lt
Ryto g. 1, Klemiškė I, LT-91291 Klaipėdos r.
Alyvos nuotėkis – tai vienas pirmųjų ženklų, kad jūsų hidraulinė sistema ar įranga gali būti praradusi sandarumą. Nors nedidelis alyvos
Jeigu dirbate su kranais ar kita statybine technika, tikriausiai esate matę tą vaizdą: ant žarnos atsiranda pirmas riebaluotas taškas, bet
Specializuojamės kranų ir statybinės technikos hidraulikos ir elektronikos remonte. Mūsų mobilus servisas gali atvykti tą pačią dieną ir išspręsti problemą vietoje